Ką pamatyti Lietuvoje?

Gyvybės pilni nacionaliniai parkai, ramybe dvelkiantys ežerai, gilūs miškai, bei nedideli bet jaukūs miesteliai ir miestai, kurių gatvės pasakoja daugelį metų trunkančias istorijas. Visa tai - Lietuvoje.

Akivaizdu, jog lankytinų vietų čia tikrai netrūksta. Planuojate kelionę po Lietuvą, tačiau nesate tikri nuo ko pradėti?

Kviečiu jus paskaityti apie tai, ką galima pamatyti Lietuvoje bei susipažinti su įspūdingiausiais Lietuvos kampeliais, kurie be abejonės patrauks įvairaus plauko keliautojų dėmesį.

Lankytinos vietos gamtoje

Trokštate trumpam pabėgti nuo miesto šurmulio? Nesijaudinkite, Lietuvos gamta jums pasiulys ne tik miško tylą, bet ir nuostabaus grožio vaizdus bei įsimintinus nuotykius. Turizmo sodybos, vandens telkiniai, bei pažintiniai takai - visa tai rasite čia.

Štai kelios lankytinos vietos gamtos apsuptyje, kurios yra mėgstamiausios tarp Lietuvos keliautojų.

Apžvalgos bokštas Bijeikiuose

Prie Rubikių ežero, 15 metrų aukštyje stūkstantis apžvalgos bokštas lankytojus stebina nuostabia panorama. Čia tikrai norėsite išsitraukti savo fotoaparatą, kadangi užkopus į bokšto viršų, jums atsivers nuostabus Anykščių krašto kraštovaizdis. Taip pat galėsite pamatyti ir Rubikių ežerą su 16 salų bei Bijeikių piliakalnį, esantį netoliese.

Etnokosmologijos muziejus

Šis neįprastas Lietuvos muziejus yra ir astronomijos observatorija ir etnokosmologijos muziejus - du viename. Pasak oficialiaus jų puslapio, muziejaus esmė yra "žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu".

Jį rasti galite Kulionių kaime, apie 70 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus. Šiltos bei giedros vasaros naktys yra palankiausias metas čia apsilankyti, todėl kad tuo metu galima pamatyti daugiausiai žvaigždžių bei kitų dangaus kūnų per observatorijoje esančius teleskopus, prieinamus ne tik mokslininkams, bet ir paprastiems lankytojams. Tiesa, prieš vykstant, rekomenduojame iš anksto užsiregistruoti, kadangi ši pramoga yra išties populiari.

Labanoro regioninis parkas

Jeigu jau nuspręsite aplankyti etnokosmologijos muziejų, būtinai užsukite ir į netoliese, Molėtų teritorijoje išsidriekusią Labanoro girią.

Labanoro regioninis parkas laikomas viena gražiausių Lietuvos vietų. Šis regioninis parkas kartu su turtinga flora ir fauna, žydinčiomis pievomis, vingiuotomis upėmis ir ežerais yra tikras Lietuvos gamtos rojus. Parko teritorijoje (tikrai taip!) yra 285 ežerai!

Labanoro girios pažintinis takas yra puiki pradžia šiam nuotykiui. Tiesa, tai ypatinga vieta - 2,6 km takas jus ves pro pilkapius. Šios neilgos kelionės metu taip pat sutiksite ir sengirę bei jos gyventojus, praeisite pelkę ir išvysite gražųjį Labanoro ežerą. Čia norėsite sugrįžti dar ir dar!

Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas

Labanoro regioninis parkas pilnas vietų, kurios nudžiugins jūsų vidinį gamtos mylėtoją. Čia stūkso ir vienas aukščiausių Lietuvoje esančių apžvalgos bokštų, siekiantis net 36 m aukštį. Tai be abejonės geriausia vieta stebėti šio krašto grožį iš aukštai.

Šis bokštas yra antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje po neseniai (2019 m. Vasarą) atidaryto Birštono apžvalgos bokšto. Labanoro apžvalgos bokštas garsėja nuostabia architektūra ir neįtikėtinu vaizdu į Labanoro mišką ir jo ežerus, atsiveriančius nuo bokšto viršaus.

Pučkorių pažintinis takas

Netoli Vilniaus centro esantis pažintinis takas yra būtina stotelė keliaujant po Lietuvą, ypač jeigu esate šalia sostinės. Tai maždaug 6 km ilgio kelias, vingiuojantis pro nuostabius Pučkorių miškus ir palei Vilnios upę.

Čia taip pat galėsite pasigrožėti ir XIX amžiaus prancūziškuoju Belmonto malūnu ir saulės laikrodžiu, ar pereiti bezdžionių tiltą. Užlipus ant istorinio Pučkorių piliakalnio įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria įspūdinga panorama.

Anykščių šilelio eko basų kojų takas

Ieškote kiek kitokių pramogų? Ši idėja kaip tik jums! Tai apie 1 km ilgio takas esantis Anykščiu rajone, kurį lankytojai privalo pereiti basi. Taigi, jeigu keliauti Lietuvoje pasirinkote žiemą, tikriausiai norėsite šios pramogos išvengti. Vasarą ja pasimėgausite kur kas labiau.

Ką gi reiks daryti? Viskas paprasta. Nusiaunate batus ir kojines ir žygiuojate skirtingais įrengtų takų paviršiais, padarytais iš 100% natūralių medžiagų, visko ką galėtumete rasti gamtoje.

Ši patirtis skirta ne tik pėdoms pamasažuoti, tai taip pat ir sveikatingumo procedūra, ir būdas protėviams atminti - jie nuo seno sakydavo, kad basomis kojomis pasivaikščioti yra labai sveika.

Lankomiausi Lietuvos miestai ir miesteliai

Galbūt miesto šurmulys kaip tik yra tai, ko ieškote? Štai dažniausiai lankomi miestai ir miesteliai Lietuvoje, kur netrūksta nei kultūros nei pramogų!

Vilnius

Jeigu sostinė nėra dažnas svečias jūsų kelionių planuose - tikrai vertėtų ją įtraukti. Gyva, spalvinga Vilniaus atmosfera čia traukia lankytojus iš viso pasaulio. Tiek mažiems, tiek dideliems pramogų tikrai netrūks. Mieste gausu lankytinų vietų, parkų, teatrų, kultūros renginių, bei nuotykių visai šeimai.

Tikriausiai esate vaikštineję Vingio parke, tačiau ar kada nors aplankėte Vilniaus universiteto botanikos sodą ar senąsias Bernardinų kapines?

Architektūros mylėtojams patiks Vilniaus bažnyčios, istorijos žinių suteiks okupacijų ir laisvės kovų muziejus, alkanus pilvus galėsite nudžiuginti restorane "Šnekutis", o kojas pamankštinsite užlipę ant Trijų Kryžių kalno, kur įrengtoje apžvalgos aikštelėje atsiveria nuostabi Vilniaus miesto centro panorama.

Kaunas

Dar žinomas kaip Lietuvos kultūros sostine 2022, Kauno miestas savo spalvingumu ir įvairumu nė kiek neatsilieka sostinei. Nors kiek mažesnė, laikinoji sostinė džiugina savo lankytojus nuolat vykstančiais renginiais, koncertais, miestą supančia gamta bei kitais lankytinais objektais.

Kauno miesto centras pilnas įvairiausių parduotuvėlių ir kavinių, o visai netoli jau randasi nuostabus gamtos kampelis, kur galite atitrūkti nuo miesto šurmulio - Nemuno sala. Tai be abejonės viena mėgstamiausių Kauno įsimylėjelių vieta romantiškiems pasivaikščiojimams, vieta, kur susitinka dvi pagrindinės upės - Neris ir Nemunas.

Birštonas

Birštonas - žavus miestelis, apimantis tik 13 km² plotą, palaimintas natūraliu mineraliniu vandeniu. Šis nedidelis kurortas yra puiki vieta atpalaiduojančioms atostogoms. Be SPA procedūrų, gamtoje čia galima užsiimti daugybe pramogų, tokių kaip žygiai pėsčiomis ir važinėjimas dviračiu miške arba ekskursijos laivu pro miestą tekančia Nemuno upe.

Birštonas taip pat siūlo keletą išskirtinių turizmo ir sveikatos pasirinkimų: mineralinio vandens garinimo bokštą, mineralinio vandens paviljoną ir Kneipo sodą. Jis pasitinka svečius su moderniais SPA, svetingais viešbučiais, restoranais, daugybe lauko pramogų ir įsimintinų renginių.

Kurortas turi unikalų ir aukšto lygio kultūrinį gyvenimą bei puikias aukštos akustinės kokybės sales, kuriose rengiami klasikinės ir džiazo muzikos koncertai, meno parodos.

Trakai

Trakai - puikus pasirinkimas vienos dienos kelionei netoli Vilniaus. Vytauto valdymo metais (1392–1430), šis miestas buvo svarbus kunigaikštystės centras. Aplankykite vidury ežero saloje stūkstančią pilį, sužinokite apie didingą Lietuvos istoriją bei savu kailiu patirkite IX amžiaus pilies didingumą.

Ar žinojote, kad tai vienintelė pilis visoje Rytų Europoje, pastatyta vandens apsuptoje saloje?

Trakai taip pat gali pasigirti ramiu, tačiau gražiu ir jaukiu senamiesčiu. Eidami į pilį, abejose kelio pusėse matysite spalvingus medinius pastatus, o jus lydės bažnyčios. Jei oras tinkamas, keliaukite prie ežero. Trakai yra apsupti vandens, tad galite mėgautis nuostabiais vaizdais vaikščiodami pakrante.

Molėtai

Molėtų regionas laikomas tikruoju ežerų kraštu Lietuvoje. Taigi, jeigu esate kelionių gamtoje mylėtojai, tikrai nepraleiskite šios progos. Molėtuose rasite daugelį turizmo sodybų bei vienkiemių, bei atokių vietelių miško apsuptyje, kur galėsite skirti laiko sau, šeimai, bei mėgautis gamtos siūlomais malonumais niekeno netrukdomi.

Keletas populiarių kaimo turizmo sodybų: Šniūrai, Kliukai, Ažuluokesos sodyba.

Kuršių Nerija

Kuršių nerija yra unikalus ir pažeidžiamas, smėlėtas ir miškingas kultūrinis kraštovaizdis, kuriame randasi mažos Kuršių marių gyvenvietės. Neriją suformavo ir toliau tai daro jūra, vėjas ir žmogaus veikla. Per metų metus, Kuršių Nerija išlaikė savo socialinę ir kultūrinę svarbą.

Vietos bendruomenės prisitaikė prie natūralios aplinkos pokyčių, kad galėtų išgyventi. Daugelis tikrausiai sutiktų, jog tai - viena unikaliausių vietovių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Na, o ką gi čia būtina aplankyti? Štai keletas idėjų.

Mirusios kopos

Beveik 62 km (100 km) išilgai Kuršių nerijos jūros pakrantės driekiasi Nagliu gamtos draustinis-didžiulė pilkųjų kopų teritorija, dar vadinama Negyvomis kopomis, kur smėlis apsėmė buvusias gyvenvietes ir šimtamečius medinius dirvožemius.

Manoma, kad tai paskutinis Neringos smėlio juostos ruožas, kuris vis dar saugo nerijos kaimus ir gyvenvietes bei pagrindinį Lietuvos pajūrio regioną, sustabdydamas nuo jūros pučiamą smėlį.

Raganų kalnas

Šis miško takas leidžia lankytojam pakeliauti po labiausiai žinomas legendas ir istorijas lietuvių liaudies istorijoje. Darbas skulptūrų parke prasidėjo 1979 m. Dabar jame eksponuojama 80 skirtingų vietinių menininkų medžio drožinių. Kiekviena skulptūra, kruopščiai sukurta rankomis, vaizduoja populiarų Juodkrantės liaudies ir pagoniškų tradicijų personažą.

Garnių ir kormoranų kolonija

Savo akimis stebėkite kaip gyvena viena didžiausių kormoranų kolonijų Europoje. Vaizdas čia išties įspūdingas, net kiek baugokas, kadangi daugelis medžių, nuo kormoranų išmatų yra išmirę. Tačiau nesuklyskite, galvodami jog jie tebėra negyvi, amžiams nurimę medžiai. Nieko panašaus! Juose knibždėte knibžda gyvybė, jaunikliai ten peri kiaušinius, ir įvairūs miško gyventojai ten randa prieglobstį.

Tiesa, patariame su savimi turėti skėtį ar tinkamą lietpaltį, nes yra didelė tikimybė, kad būsite apdergti paukščių kormoranų miške. Tačiau stenkitės išlikti pozityvūs ir net jei taip atsitiks, prisiminkite jog lietuvių mitologijoje, jei paukštis apdergia - tai reiškia sėkmę.

Taip pat galite rinktis ir saugesnį varijantą. Paukščių gyvenima galite stebėti ir iš šalia įrengtos paukščių stebėjimo aikštelės, kuri yra po stogu, bei iš kurios viską matysite iš aukščiau.

Lankomiausi istoriniai objektai ir dvarai

Raudondvario dvaras

Dvaras ir jo apylinkės užima visa3,8 ha parką. Šis didingas statinys priklausė nemažai iškilių Lietuvos bajorų. Naujausi jos savininkai Tiškevičių šeima gyveno Raudondvaryje 1819–1915 metais. Per tą laiką ji tapo prabangia rezidencija su daugybe paveikslų, meno kūrinių, retų knygų, egzotinių augalų ir gyvūnų kolekcijų.

Šiuo metu dvaro rūmai, arklidės, ledainė ir oranžerija yra restauruoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui. Ledo namelyje atidarytas Kauno regiono turizmo informacijos centras. Oranžerijoje rasite prabangų restoraną ir pokylių sales. Kultūros ir meno rūmai yra atviri lankytojams. Rekonstruotos arklidės naudojamos Menų inkubatoriaus veiklai su savo teatro ir koncertų sale su 500 vietų ir gyvenamosiomis patalpomis jauniesiems menininkams iš Lietuvos.

Kretingos dvaras

XIX amžiaus pabaigoje, dabar stovinčio dvaro žemę taip pat įsigijo Tiškevičių šeima, kurie kurdami šeimos dvarą, buvusią rezidenciją pavertė rūmais. Pastatė oranžeriją, šiandien žinomą kaip Žiemos sodas, ir iš naujo sutvarkė teritoriją. Į kraštovaizdį buvo įtraukti kaskadiniai tvenkiniai, krioklys, fontanai ir skulptūros. Rūmų žiemos sodas kadaise buvo didžiausias privatus šiltnamis Europoje.

1992 m. Restauruoti pastatai tapo Kretingos muziejumi, kuriame rasite archeologijos, numizmatikos ir senosios lietuvių liaudies meno ir etnografijos ekspozicijos.

Kryžių kalnas

Šioje mažoje kalvoje, esančioje dirbamos žemės viduryje, yra apie 100 000 įvairaus dydžio kryžių - nuo mažų medinių kryžių iki keturių metrų aukščio, rankų darbo iš metalo. Kelis kartus per visą istoriją bandytas sunaikiKryžių kalnas liudija Lietuvos drąsą neramiais laikais.

Kryžių dėjimo tradicija šioje vietoje prasidėjo 1850 m. (O gal net anksčiau), siekiant paminėti 1831 m. Sukilimo prieš carinę valdžią aukas. Kryžių skaičius išaugo po papildomo sukilimo 1863 m. Netrukus po to Kryžių kalnas tapo žinomas kaip šventas reginys, o piligrimai pradėjo lankytis, ypač sovietmečiu. Laikui bėgant sovietai pradėjo laikyti kalvą priešiškumo prieš jų valdžią simboliu, todėl kryžiai buvo sudeginti, kitaip sunaikinti arba naudojami kaip metalo laužas. Pati kalva buvo net buldozeriu.

Rumšiškės

Lietuvos muziejus po atviru dangumi švenčia kaimo gyvenimą ir pagerbia pastarųjų 200 metų liaudies papročius su didžiausia šalies tautinių kostiumų kolekcija, religiniu menu, tradiciniais žaislais, žemės ūkio padargais ir istoriniais būstais.

Nuo valstiečių ūkių iki bažnyčių ir mažų gyvenamųjų namų, daugelis yra išdekoruoti atitinkamo laikotarpio stiliumi su virtuvės įrankiais, įrankiais ir pagrindiniais baldais. Kiekvieną gyvenvietę supa sodai ir laukai, pasodinti ir dirbami tradiciniu, priešsovietiniu būdu.

Muziejaus darbuotojai apsirengę valstiečių kostiumais gyvena senovinį gyvenimą, demonstruodami ūkininkavimo metodus ir tradicinius amatus, tokius kaip metalo dirbiniai, gintaro drožyba ir tekstilės audimas. Visą vasarą vyksta liaudies šokiai ir mažai tebešvenčiamos pagoniškos šventės su tradiciniais valgiais, šokiais ir dainomis.